- voliojimas
- voliójimas sm. (1) Rtr, DŽ, võliojimas (1) KII336, K, KŽ 1. KII336, K, Rtr, DŽ, NdŽ; N → volioti 1. 2. refl. SD390, Sut, Rtr, NdŽ, KŽ → volioti 4 (refl.): O vaikų dūkimas prie sodybų ir kūdrų, jų voliojimasis dar nenupjautoj žolėj… rš. 3. žr. 1 volykla 1: Sugrįžo šuo top, ką išmetė, ir kiaulė nusimazgojusi voliojimop purvuose Ch12Ptr2,22. \ voliojimas; pasivoliojimas
Dictionary of the Lithuanian Language.
